Išliesiu širdį ir aš- kas daugiau supras, jei ne Jūs, kolegos.
Prisižiūrėjęs vaizdinio materijolo užsinorėjau padabot į upėtakį gyvai, nes na niekaip nesupratau iš kur ta meilė žuviai ir jos gaudymo specifikai. Ir šiaip visi durni- sako užmest sunku, tyliai reik būt, viskas klaikiai sudėtinga- nors vien iš video medžiagos "išmokau" visas pamokas, viskas gi ten aišku ir paprasta. Tuoj va pajamsiu ir pavarysiu.
Griebiau kažkokį 2,80m kotą, nuvariau į tipišką upėtakinį upelį- rodos nei vieno metimo taip ir nepadariau bent panašaus į pavykusį. Susinervijau truputį. Kitą dieną grįžtu su kiek tinkamesniu koteliu- na ir prasidėjo šventė. gal kokie 6 mažuliukai pasirašė- krykštavau kaip mažas vaikas. bet prie kiekvienos gražesnės vietos, duobės, šaknų išgraužų ar medžio, krante net žolė neauga. Nutrypta viskas iki negalėjimo. Na bet tų keletos upėtakiukų dovanoto džiaugsmo užteko suprast, kodėl juos mylit ir gerbiat. Dar supratau, kad užmest statistinis vaikas už mane geriau moka, o kur tas upėtakis sėdi, vis gi, nelabai irgi suprantu.
Greituoju būdu padariau išvadas, gavau šeimos leidimą varyt ieškot "savo" upelio. Stryktelėjau link dzūkijos. Žemėlapyje daug žadanti kreivė. Numetu automobilį netoli kelio- pravažiuot neina. Nupūškuoju kokius 3km mišku, uodai net meškerykotį sukala, prieinu upę- o ten vanduo stovintis, maurais apaugęs, net į upę nepanašu. Žavėdamasis savo išmone pūškuoju atgal. Bandydamas išvažiuot 30m link plento sodinu mašiną į purią žemę- išvažiuot be šansų. Skambinu uošviui, gėda prieš giminę, bet tai ką dabar... kol susipakavo ir išlėkė, šiaip taip išsikeliu mašiną, prisikišu pagalių ir išvažiuoju. nuplėšiau dugno apsaugą, bet bala jo nematė. peršoku į kitą ruožą, o jis toks "daugiau žadantis"- tiesus, apžėlęs, slėptuvių nematyt... įkritau į bala žino kelias duobes, klimpau į dumblą- vos kojas ištraukiau. na bet kad taip ešeriai kibtų nebuvau matęs. kad taip prieš dvi savaites būtų papuolę- būčiau patenkintas kaip livaras, o štai dabar- kažkaip pikta. upėtakiu net nekvepia. sutiktas vietinis dievagojosi, kad upėtakių čia zavalas ir rojus, gi pats gaudo

kažkaip keista tai girdėt :D kol kas ties čia ir baigiasi paieškos ir eksperimentai.
tai štai tokia ta mano pradžia. lygiai kaip kolegos keliais postais aukščiau- nesuprantu, kodėl anksčiau nepradėjau. užsikabinau juodai
ačiū, kad išklausėt ir dėkui, kad dalinatės gražia patirtim! ir čia be ironijos ;)