Nesu specialistas upetakiu zukleje, nes paprastai su spiningu prie upeliu pasirodau tame laikotarpyje, kai jau ledas nelaiko, bet dar lydeku draudimas nepasibaiges (apie 10 zvejybu per sezona). Bet si karta taip uzkniso ziema ir pasiilgau spiningo, kad vakar nusprendziau ir as pirma karta pameginti ziemini upetaki pagauti. Zvejybos pradzia buvo sunki, nes niekaip neradau tinkamo voblerio, bandziau ir lenkus ir suomius ir japonus (dorado, rapala, duel

), bet rezultatu nebuvo ir tik likus valandai iki zvejybos pabaigos masalineje atradau neaiskaus gamintojo ryskiu spalvu mano akimis upetekiui nemenko kalibro vobleri, kadangi vilties jau nebelike nuspredziau paeksperementuoti su sia "sirse". Jau pirmu metimu pajutau svori kitam gale, bet nepakirtau, nes nebuvo aiskaus smugio ir tik truputeli patempes pamaciau kad ant kablio muistosi upetakis, kuris greitai nusipurte (bet viltis jau sugrizo

). Po 10 min. apie 15 metru zemiau pirmo kibimo vietos vel kibimas, sikart pakirsti pavyko ir nors nedidelis, bet mano pirmas zieminis upetakis jau ant kranto

Zinoma grazuolis po trumpo papozavimo grizta i namus. Per likusi pusvalandi daugiau kibimu neturejau, bet isvadas po zvejybos galiu padaryti tokias, kad masalineje truksta daugiau didesniu ir ryskesniu spalvinimu vobleriu. Dar idomu tai, kad upetakis uzkibo sakyciau labiau vasarineje vietoje, t.y. is karto zemiau reveles, nors pries tai patikrintas nemenkas ramios tekmes ruozas.