KARŠIAI, ŠKVALAS, ŽAIBAI IR ... GELEŽINKELIO BĖGIAI
Ilgai galvojau kokį pavadinimą duoti šiam rašiniui. Emocijų, nuotykių, linksmybių, juoko, žuvies, apdovanojimų, šašlykų, ekstrymo ir gamtos siurprizų tikrai netrūko, bet ....
Galvoje sukasi dešimtys akimirkų todėl, pagal galimybes, pasistengsiu viską aprašyti, išdėstyti kiek įmanoma nuosekliau. Jūs jau nesupykite jeigu ką nors netyčia praleisiu ar „neleistinai“ pagražinsiu. Taigi, apie viską iš eilės.
PENKTADIENIS
Taip sutapo, kad paskutinę vasaros dieną (rugsėjo 21-ą) mūsų klubas rinkosi į šventę – išvyką kuri turėjo įvykti Rusnės saloje prie daugeliui gerai žinomos Atmatos upės.
Oras buvo tiesiog nuostabus, švietė saulė, kepino 28 laipsnių karštis, nuotaikos veiduose kalbėjo pačios už save ir niekas net nenorėjo patikėti, kad po paros turi atslinkti vėsūs orai su gausiu lietumi. Tiesiog, penktadienį rinkomės iš įvairių Lietuvos vietovių į šventės vietą ir džiaugėmės, kad mūsų laukia puikus kelių dienų renginys.
O renginio metu nusimatė ne tik žvejybos varžybos (nors tai pagrindinė šventės dalis), bet ir nuoširdus bendravimas, žvejybos paslapčių atskleidimas, sodybos šeimininko pasakojimai apie senus (ir ne tik), gerus laikus, žuvienės – sriubos virimas, o kur dar suvalkietiški ,,Samsono“ ypatingai skanūs šašlykai, vėliau žvejyba savo malonumui išbandant tiek plūdinę, tiek dugninę žvejybos būdus. Buvo visko – rėmėjų dovanos iš tolimojo Joniškio, „JAZU“ jaukai žuvims, o kur dar nuolatinės UAB „Sauda“ dovanos – gausūs prieskonių rinkiniai. Ačiū visiems kurie prisidėjo prie šventės rengimo. Bet padarykime trumpą pertraukėlę ir pailsėkime iki šeštadienio ryto. Įdomu, kokią dieną mums paruošė rytojus?
ŠEŠTADIENIS
Keliamės visi su didele energija, optimizmu, bei nusiteikimu varžyboms. Viskas vyksta pagal dienotvarkę – Alvydas Žibas ženklina sektorius (eilinį kartą vienas), pažymi kur varžysis dugnininkai ir plūdininkai. O dalyvių gana nemažai – 8 plūdininkai ir 9 dugnininkai, todėl išsidėstome gana plačiame pakrantės ruože. Man, kaip turinčiam (drįstu taip teigti) teisėjo patirtį patikimi dalyvių sąrašų sudarymai, registracija, burtų traukimas ir kt. reikalai. Vėliau Alvydas atidarymo proga taria keletą žodžių, paaiškina saugos taisykles, paderina varžybų laiką ir 8:30val. klubiečiai bei svečiai pasiskleidžia po savo sektorius.
Varžybos oficialiai prasideda 10:15val ir pirma dalis baigiama 13:00val. Vėliau pietų pertrauka iki 14:00 valandos ir vėl 3 val. varžybų. Užbaigimas gaunasi 17:00 valandą, o ten svėrimai, rezultatai, rikiuotė, medaliai, taurės, rėmėjų dovanos, kalbos prie stalo, karšti patiekalai ir dienos užbaigimas.
Pirmieji išsirikiuoja iš kairės į dešinę dugninės meškerės asai, tikri savo dalyko meistrai. Palankiausiai burtai krenta Sauliui iš Elektrėnų, Edvardui iš Lapių, Ričardui, Silvestrui iš Kauno, toliau rikiuojasi Jonukas, Ramūnas, Dainius – Raudondvaris, Lapės, Romainiai (Kaunas) ir pabaigoje stoja dar du stiprūs žvejai Romanas ir Pranukas iš Šakių bei Kauno. Kaip jiems sekėsi parašysiu truputį vėliau, o dabar noriu pavardyti ir plūdininkų plejadą kur kraštiniu pirmuoju burtus ištraukia ir stoja Sigitas, Alvydas abu iš Kauno rajono, Raimundas – Kaunas, Vytautas – Kauno rajonas, Linas – Šakiai, Vaidas – Vilnius, Mantas – Kauno rajonas ir paskutinis Raimundas iš Šakių. Plūdininkų gretas pagrinde sudarė esami ir buvę sportininkai, bet buvo ir du mėgėjai kur vienam iš jų – Vytautui Rukui, šios varžybos buvo debiutas (savo jėgų patikrinimas bendrame dalyvių fone).
Kadangi varžybos ne oficialios, o draugiškos todėl niekas maikučių „neplėšė“, vyko draugiškas ir nuoširdus tarpusavio varžymasis bei bendravimas.
Dugnininkai varžėsi atokiau todėl smulkiau ką nors papasakoti būtų sunku, o štai plūdininkai ... pirmąsias stambias kuojas, plakius pradėjo traukti vos davus signalą žvejybų pradžiai. Traukė visi, kybis buvo puikus, žuvis aktyvi, o oras ... Apie jį atskirai keletas sakinių. Nors buvo žadėtas gausus, šaltas oras su lietumi, bet tai buvo tas kartas iš nedaugelio kada visi džiaugėsi jog sinoptikai suklydo. Vėjas buvo, bet lietaus tikrai išvengėme ir nuolatos su nedidelėmis pertraukomis dar švietė saulė. Na, kai sekasi tai sekasi – ir oras geras ir žuvys kimba, kas gali būti geriau?
Po pietų antra varžybų dalis prabėgo greitai, o ten ir visa kita.
Vakarop kol buvo verdama sriuba, kepami šašlykai, vyrai prie alaus bokalo ar su kavos puodeliu šnekučiavosi ir laukė rezultatų paskelbimo. Čia aš jų neskelbsiu nes viską rasite įkeltoje varžybų lentelėje tarpe likusių nuotraukų. Geriau grįžkime truputį dar prie laimikių. Iš karto nuvilsiu tuos, kas laukia itin didelių laimikių nuotraukų - jų nebuvo. Tiesiog pavyko sužvejoti didesnių, mažesnių karšių kur didžiausias svėrė virš 1,5kg ir jo autorius – dugnininkas Dainius Šmitas, arti puskilio sveriantis Ramūno Rožaičio ešerys, o kuojų ar plakių didelių sužvejojo daugumas. Iš plūdininkų, vėlgi, didžiausias buvo 764 gramus sveriantis Vaido Jasono karšiukas. Na, o šiaip žuvies sužvejojo visi, svoriai, tegul, ne olimpiniai, bet kaip žvejams tikrai neblogi, o kai kurie ir įspūdingi. Kiek didesnius svorius parodė plūdinės meškerės meistrai kur pas visus (išskyrus Liną) jie prasidėjo nuo daugiau kaip 4 kilogramų. Belieka spėlioti, kad toje zonoje gal žuvis buvo daugiau susikoncentravus arba sumestas jaukų kiekis padarė savo. Plūdininkai žvejojo firminiais Sensas arba Champion Feed firmų jaukais, o ir sumesti kiekiai po kelis kartus viršijo dugninkų, nes plūdininkų gaudymo taktika visiškai skiriasi nuo pastarųjų. Tačiau palikime visa tai fantazijoms, spėjimams ir pamąstymui.
Vėlai vakare, sutemus, šventės linksmybėms einant į pabaigą pasirodė dar nuo pietų žadėtas lietus. Vėjo gūsiai stiprėjo, lietus darėsi aršesnis, o kad rytojus laukia labai netikėtas, šokiruojantis, nesitikėjo niekas. Dar naktį vėjas virto tiesiog į škvalą, drebino sodybos šeimininko Algimanto Svitkino nakvynės namelius, o kemperius (nedideli nameliai ant ratų) uraganinis vėjas purtė it vagys vasaros naktį obuolius nuo obels. Viduje miegantiems kartais atrodydavo, kad jie važiuoja tarybinių laikų vagonuose traukiniu. Žinoma tai tik literatūrinis juokas – palyginimas, bet naktis kurios metu patyrėme vėjo stiprumo galybę, lietaus gausą, tankiai lydimus žaibų, tikrai davė peno rytdienos patirtų įspūdžių pasidalijimui.
SEKMADIENIS
Rytinė kava, pusryčiai ir nuolatiniai žvilgsniai į lauką pro duris. Tamsūs debesys, stiprus vėjas, tarytum kokius sapnus, nupūtė vakarykščius orus, o ką jau kalbėti apie penktadienio dieną.
Sveiki atvykę į rudenį, gerbiami žvejai. Pirmosios dienos ir pirmi siurprizai. Išlaukę trumpo lietaus atokvėpio, dedamės viską kas būtina žvejyboje ir vykstame į vakar dienos zoną žvejoti. Alvydas, Sigitas ruošia plūdinius kotus, o šalia su dugnine sėdasi Dainius. Pašarai ne varžybiniai, kiek paprastesni, bet tikrai ne prastesni, „JAZU“ karšiams skirti „patiekalai“ iš natūralių produktų. Šį kartą nutarėme išbandyti mums skirtus jaukus – naujieną. Įdomu kaip seksis?
Žvejoti pradedame dar prieš aštuonias, bet už pusvalandžio jau apie save duoda žinoti lietus. Alvydas žvejoja boloniniu kotu maždaug 13m atstumu ir jam neblogai kimba stambios kuojos bei plakiai. Aš sėdžiu aukščiau su 7m botu iš žvejoju maždaug 8-9 metrų atstumu kur pavyksta „pasistatyti“ mažus karšiukus ir plakius. Stambesnė papuola vos viena kita žuvis. Dainius sėdi dar aukščiau ir su dugnine traukia smulkmę. Na, o dangus pradeda daryti mums „spaudimą“ – dešimtį minučių palyja, tiek pat „pailsi“ ir vėl viskas iš naujo, ir taip nuolatos. Šilti rūbai po apačia ir neperšlampantys iš viršaus, gerai saugo žveją bei neduoda diskomfortiškai jaustis. Žuvys kimba, iš dangaus pila, o mes............. atsisveikiname su klubiečiais kurie artėjant pietų metui po truputį ruošiasi namo. Galop paskutinis ateina atsisveikinti Pranukas ir garsiai lieja pyktį ant lietaus ir šalto oro. Liekame trise ir bandome žvejoti toliau. Apie vienuoliktą valandą įkertu............. ne, ne, ne kelmą, o karšį kuris ar tai nuo „šalčio“, ar tai nuo netikėtumo net pasipriešinti stipriau nesugeba ir greitai keliauja į skiaurę. Vadinasi jaukai veikia ir gana gerai, o tai smagu. Tačiau kuo toliau tuo labiau apima toks jausmas, kad oras atvėso iki nepadoriai žemos šilumos ribos.
Galop prieš dvyliktą valandą ir mes trise keliame nuo platformų „savo dugnus“ , baigiame žvejybą. Kraunamės inventorių ir važiuojame valgyti vakarykščios sriubos bei šašlykų. Namelyje jauku, šilta, šildome sriubą, šašlykus ir netrukus pietaujame. Vėliau baigiame dėtis daiktus, dengiame priekabą tentu, o lietus jau ir trumpam nežada sustoti. Stabtelim Algimanto kieme ir kol šeimininkė išrašo dokumentus, sodybas šeimininkas mus spėja dar pavaišinti labai skania gira, persimetame keliais sakiniais su Algio dukromis ir pakalbiname gražuolį anūkėlį.
Galop trukdžių pajudėti nelieka ir mūsų du ekipažai pajuda Kauno link. Oras atvėsęs iki gėdingai žemos 8 laipsnių padalos, o tai reiškia, kad per dvi paras nuo 28 laipsnių karščio „nugaravo“ dvidešimt laipsnių. Šviesoforas prie statomos estakados užsidega žalia šviesa ir mes, palikę Rusnės salą su savo nesvetingu oru, judame žemyno link. Pailsėję, smagiai pažvejoję ir gerai praleidę laiką, po truputį judame namų link, oras nesikeičia iki pat Šakių, o ten ... saulė, +15 šilumos ir mes vėl tarsi naujame pasaulyje kuris nesikeičia iki namų.
.... už lango lyja, oro temperatūra vėl vos +8 , o aš baigęs rašinį su kavos puodeliu žvelgiu per langą ... Visai kaip Rusnės saloje ...
Sigitas Kazlauskas
Žveju gimstama, o ne tampama...