J03
Sveiki, iš karto noriu pasakyti, kad nuotraukas dariau ir žvejojau dar prieš pamatydamas šį konkursą. O pamačiau tik šiandien, po ilgo laiko užsukęs į forumą akių paganyti. Taigi, labai prašau nekreipti dėmesio į pirmojo reportažo klaidas dėl ŽT ar ZT simbolio nebūvimo bei paties nebūvimo nuotraukose. Kituose reportažuose tai būtinai padarysiu, nes pažadu, kad jų dar tikrai bus. Juolab, kad vėl yra dėl ko užsukti į forumą.
Šiandien tema pakankamai įspūdinga -
plėšrūnų žvejyba Švedijoje.
Visų pirma, apie gamtą ir ežerus bei aplinkybes, kaip ten atsiradau. Taip jau nutiko, kad aš ir mano beisbolo komanda turėjome vykti į varžybas Stockholme. Buvome įspėti, kad gyvensime 70 km nuo miesto, prie ežero. Pasirodo jų buvo net 2. Kadangi keliavome automobiliais, kėlėmės keltu, todėl turėjome vietos bagažinėse, prisiglaudėme kiekvienas po meškerę. Aš pasiėmiau mano manymu universaliausią įrankį - pakankamai greitos akcijos 210m Shimano CATANA su 10-30g. užmetimu.
Nuvykus jau antrąjį vakarą keliavome bandyti sėkmės. Iš pat pradžių bandėme kalnų apsuptą labai apžėlusį ežerą. Žvėjų 5, tačiau tądien mano laimikis buvo vienintelis. Suradęs nedidelį smėlingą bei akmenų turintį plotelį pabandžiau salotinės spalvos 7cm kinuką iš Ali Express, skirtą ešerių žūklei. Bam, jaučiu kratos nedidelis, bet aršus ešeriokas. Jo net neįamžinau, nes dar nesupratau, kokie klastingi ir įnoringi tie du ežerai. 3 žvejybos dienoje jau fotkinome bet ką
Trečiasis vakaras buvo jau įdomesnis. Dar keletą valandų bandėme tą apžėlusį ežerą. Privačioje valdoje suradau lieptelį ir pradėjau žvejoti nuo jo. Tiesa, savininkas geranoriškai leido tai daryti. Nuo lieptelio, dar vienas ešeriokas. Eidami link antrojo ežero pamatėme turbūt vietinius žvejus - jie kaip tik mums ant akių ištraukė lydį (iš pažiūros kokie 2-3 kg.). Žvejojo jie ant sukrių, paprastai traukdami be pauzių, tik kas 10 min. keisdami spalvas. Su draugais nutarėme eiti šalia jų, vėliau juos praėjome, radome daugiau perspektyvių vietų. Antrasis ežeras - priešingybė pirmajam. Jokių žolių, vien akmenys, o aplinkui stūkso milžiniškos iki 50 metrų aukščio siekiančios uolos. Vanduo ledinis, taikiai žuviai per šalta. Gylis taipogi milžiniškas. Kol į dugną nukrenta 13g. čeburaška praeina 11 sekundžių.
Drožėme tas uolas viskuo - tiek sukrėmis, tiek vobleriais, tiek gumomis, tiek sunkiomis blizgėmis. Vienam draugui pavyko ištraukti ešeriuką. Masalas - sukrė. Turėjome dar keletą kibimų - draugas ešerinį kibimą ant raudonos blizgančios ešerinės gumos, aš ant 12 cm. voblerio. Maniškis manau taip pat buvo ešerys.Tas pats draugas, kuris prieš tai ištraukė ešerį, buvo įsikabinęs tikrai smagią lydeką, tačiau ji atsikabino palei pat kojas. Žvakių padarė kokias 3 ar 4. Tikslaus skaičiaus nepasakysiu, nes kol jis kariavo, tol aš bėgau iki jo. Masalas vėl sukrė.Taip ir baigėsi mūsų antrasis žvejybinis vakaras.
Trečiąją žvejybos dieną nusprendėme pradėti 7:30. Tik atėjus prie antrojo ežero, po penkiolikos minučių draugas iš toliau atsineša ešerį. Net nesupratau iš kur jis jį ištraukė ... Garso jokio, telškėjimo jokio, nors sakė, kad buvo ką veikti. Pagautas ant sukrės. Ešerys nemažas, manau, kad tikrai buvo kilogramas, o gal net ir daugiau. Tokį savomis akimis mačiau pirmą kartą gyvenime. Kai dabar žiūriu nuotraukas atrodo, jog žiauriai prastai fotkinta, žuvis laikyta ne taip kaip reikėjom nu bet ką padarysi. Štai jis gražuolis:
O ten su drugelių graibšteliu aš stoviu

(tokį jau radom pas šeimininkus):
Pasidžiaugę ir paleidę jį nusprendėm žygiuot toliau. Apeit to ežero neįmanoma, tačiau bent truputį krantu paeit galima. Nors sudėtinga - vėlgi maišo uolos.Po gerų 2 valandų kitas draugas sulaukė dar vieno kibimo prie pat lelijų linijos. Pasikabino ešerys. Vėlgi labai labai mažas. Deja, turiu jus nuvilti, jog tai ir buvo mūsų paskutinis laimikis.
Ėjome toliau, grįžome atgal, tačiau pagauti nieko nebepavyko net per kiras 5 valandas. Kiek kalbėjau su žmogumi, žinančiu ir pažįstančiu šį ežerą, tai pasakojo jis, jog jam reikia įtikti. Taip pat ežeras turi savo valandas XX:XX, kai žuvys čia aktyvios, todėl sunku į ją pataikyti. Kad ir kaip būtų keista, mums kibo ešeriai, tačiau didžioji dauguma ten lydekų.
Tos pačios dienos vakarą, grįžus po varžybų, dar su savo tėčiu, kuris yra komandos treneris, ėjau valandai pamėtyti. Aš su sukre, jis su vobleriu. Deja - nieko. Išbandėme daug vietų.
Reziumuojant manau, kad dar nespėjome perprasti to uolomis nuėjusio ežero. Vėliau mums teko persikelti gyventi į miestą, todėl tai buvo visa žvejyba. Na ką, 5 žuvys, dar 3 nerealizuoti kibimai. Vis dėl to manau, kad to ežero masalas nr. 1 yra sukrė. Ji pažadina žuvį ir pakelia ją iš gelmių. Ne veltui vietiniai jomis žvejojo. O iš tikrųjų iš Švedijos tikėjaus daugiau. Deja, bet yra kaip yra. Ateina vasara, žvejybos metas. O ir reportažų bus dar daugiau.
DAUGIAU FOTO:
P.S. Dar sykelį norėičau atsiprašyti visų dėl taisyklių nesilaikymo, kurias paaiškinau reportažo pradžioje. Tikrai nedariau to sąmoningai ir tikiuosi, kad pirmą kartą atleisit

O tokių konkursų galėtų būti dar daugiau, nes tai yra priežastis, dėl kurios verta užsukti į forumą.