Prie upės krioklio+ Kanale savadarbiu 2013-06-27
Kaip jau ir minėjau, vakar buvau žūklėje
Taigi apie 6val. vakaro nusprendžiau nuvykti į vieną upės vietą, kur dar nesu žvejojes. Norėjau pabandyti ten suvilioti atsargųjį šapalioką
Ilgai atidėliojau šią žūklę, nes mano apsvarstymai, kad ten gali būti šapalų buvo niekuo nepagrįsti
bet vis dėl to kažkada reikėjo pabandyti
Po 10min. jau stovėjau prie krioklio
Srovės jėga čia žvėriška, bet jos pakraščiuose, pagal mane turėtų maitintis šapaliokai
Taigi užsidėjau mepsą ir pradėjau žūklę ir maždaug po 10min. smūgis per kotą, pakirtęs jaučiu, kad kažkas priešinasi, bet žuvis ne iš didžiųjų. Pritraukus arčiau suspindėjo šapalo kūnas ir žuvis išsilaisvino, bet tai reiškia, kad viskas gerai, aš neklydau
Iškart pakilo nuotaika ir dabar jau tęsiau žūklę ne su mintimi, ar čia yra žuvies, o su mintimi kaip suvilioti tą žuvį dar kart
Tad užsidedu 1numeriu mažesnį mepsą, užmetu jį į patį srovės centrą, tada laukiu kol srovė jį išneš į srovės kraštą ir traukiu ir taip maždaug po dešimties metimų vėl smūgis
, pakertu ir jaučiu, kaip kitame gale kažkas bando atitrūkti nuo kabliuko. Prisitraukiu žuvį prie kranto ir paimu ranka. Sugavau tą ko ir norėjau
30cm.ir 400g. šapaliokas
Paleidžiu, pamerkiu akį nuplaukiančiai žuviai, ir toliau mėtau
ir maždaug po 10-15 metimų vėl smūgis ir vėl aname gale turiu kažką pasikirtęs
Iškart jaučiu, kad žuvis savo dydžiu nenudžiugins, bet vistiek mažylė priešinasi kiek tik turi sveikatos
Pamatęs žuvį net neabejojau, kad tai šapalas, bet ištraukus ant kranto nuomonė pasikeitė
Žuvis buvo kažkokia kitokia: ji buvo ilgesnė negu šapalas, bei snukis kažkoks kitoks
Ir vėl gėda man, bet negalėjau atskirti žuvies
Gal tai Meknė
Paleidęs mažylę, tęsiau žūklę, bet per 30min. nesulaukiau nei vieno smūgio
Todėl, kaip jau buvau suplanavęs prieš žvejybą( nes maniau, kad upėje gali atsitikti taip, kad nepavyks suvilioti išvis nei vienos žuvies), jai nekibs, minsiu į kanalą. Buvau perskaitęs, kad ,,žūklės kertelė'' apdovanos dalyvį, suviliojusį žuvį savadarbiu masalu. Taigi ir nusprendžiau pabandyti vėl suvilioti lydekaitę savo rankų darbo masalu( jis jau yra suviliojęs vieną margašonę Gegužės mėnesį)
Atvykęs, net negalvojęs iškart užsidėjau savadarbį masalą ir pradėjau tvičingaut. Tačiau metimas po metimo ir praėjo 40min., o smūgio vis dar neturėjau nei vieno... Bet buvau užsibrėžęs sugauti žuvį savadarbiu, todėl net negalvojau keisti masalo. Ir mano užsispyrimas pasiteisino, pamatęs gražų lelijų užkampį, pravedžiau ten savo masalą ir gavau gan tikėtasį smūgi per nagus
Ir vėl pajunti tą smagų žuvies priešinamąsį, kuris taip nudžiugina, gaila, kad tai trunka taip trumpai... Žuvis, kaip dažniausia man ir būna, nedidėlė, bet šį kartą tai ne taip svarbu, svarbiausia ji susidomėjo mano rankų darbo viliokliu!
Štai ši nedidukė margašonė
Kiek plačiau apie savadarbį masalą: Tai va, kaip ir visiems turbūt, taip ir man, maždaug pirmieji 4 savadarbiai ,,blynai'' buvo prisvilę
Bet tada formas galvojau pats, gal todėl ir plaukdavo šie vobleriai skersai, išvis nerodydami jokio darbo, lyg papraščiausi medienos gabalai
Bet vėliau pasižiūrinėjas supratau, kad geriau kopijuoti, o ne savo galvoti
Todėl tamsų šių metų žiemos vakarą pasiėmiau į rankas beržo šakos gabalą, pasistačiau prieš save ,,Rapalos'' crankin rap'ą ir pradėjau peiliu išgauti masalo formą, o po to nudažiau purškiamais dažais per tinklelį
Tai štai ir darbo rezultatas
Kažkodėl mano rankų darbo masalo darbas, skiriasi nuo plastmasinio ,,Rapalos'' vilioklio, bet tai vis tiek vilioja žuvis
Taigi, sugrįžkime prie žūklės
Maždaug dar 20min. bandžiau kažką suvilioti savadarbiu masalu, bet žuvų jis nebeviliojo... Tada pasiėmiau pirktinį voblerį ir tęsiau žūklę su juo. Ir štai kiek paėjėjus, nestiprus smūgis per kotą ir be didelių vargų ant kranto nedidelė margašonė. Iškarto į akis krenta kažkokia žaizda ant nugaros, bet ji per daug lygi, kad būtų kitos plėšrūnės darbas, manyčiau, tai žmogaus darbas, kuris už tokius dalykus negalėtų vadintis žveju
Tik tada atsitiko bėda... Žiūriu į kuprinę, ogi nebėra mano valo ritinėlio
Ką dabar daryti? Negaliu palikti žuvies ant kranto ir eiti ieškoti valo ritinėlio... Todėl, nupaveiksluoju žuvį paprastai ir paleidžiu.
Paleidęs iškart skubu ieškoti valo ritinėlio, apėjau visas vietas kur tik buvau, tačiau valo ritinėlio nei kvapo
Namai toli, jau vakaras ir nuvažiuoti iki namų pasiimti niekaip nesuspėčiau ligi sutemos, taigi tęsiu žūklę su mintimi-iš kur gauti tą valo ritinėlį
Ir tada akims užkliūva ritės būgnelis, gi čia taip pat susuktas valas, ir būgnelis gali atlikti tokią pačią funkciją, kaip ir valo ritinėlis, todėl jis puikiai tiks
Manau, nesupyksite dėl to
Taigi toliau keliauju kanalu bandydamas suvilioti margašonę
HPIM0975.JPG (33.56 KiB) Peržiūrėta 10370 kartus(ų)
Užmetu tarp retai suaugusių lelijų, pravedu masalą, tačiau kibimo nesulaukiu
Traukiu toliau, ir tik stagt! vidury smūgis per kotą ir jau vėl kovoju su žuvimi
Tiesa ,,kova'' trunka vos keletą sekundžių ir žuvis pasiduoda
Prie kranto dar šiek tiek pakovoja, bet mato, kuris iš mūsų stipresnis, todėl nuleidžia pelekus ir leidžiasi partempiama
Štai ir margoji žuvelė
Paleidžiu, ir toliau einu kanalo krantu. Prieinu štai tokią įlankėlę, kuri bent man atrodo puiki vieta tykoti mailiaus
Užmetu masalą į įlankėlę, pagal lelijas, porą tvičinginių judesių ir sakyčiau stiprus smūgis per nagus!
Keliu meškerę į viršų ir jaučiu kažką prašančio valo
Šiek tiek patrškėjas ritės stabdis nutyla ir žuvis leidžiasi partempiama ir tai kaip visdada nuvilia
galėtų bent kokią pusę minutės patraškint tą ritę
Prie kranto pamatau apie 2kg. svorio lydeką, turbūt ir ji mane pamato, nes išsigąsta kaip maža, baili avytė, ir visomis jėgomis neria į dugną, vėl pradeda traškinti ritės stabdį ir kažkaip išsilaisvina
Garsiai nusikeikiu ir vėl metu masalą į tą pačią įlankėlę, bet daugiau nieko suvilioti nebepavyksta... Jau po truputį dieną keičia naktis, bet vis dar judu toliau, eidamas sustoju pasigrožėti gėlėmis, ir jums jas nufotografuoju
Šiek tiek paėjėjąs sustoju, sviedžiu masalą į kita krantą, vienas patempimas ir gaunu dar vieną smūgį, kertu ir jaučiu nedidukę žuvį ir tai nesukelia didelio džiaugsmo... Bet, kad ir kokia žuvis bebūtų, vis tiek smagu ją traukti
O štai ir žuvelė
O štai čia aš pozuoju su turbūt didžiausia iš mažiausiųjų
Net gėda ją vadinti didžiausia, bet ką padarysi, kartais gyvenime jau taip yra
O vakaras jau prie pat, Saulė nusileis-nieks namo neįleis
HPIM0995 (2).JPG (33.6 KiB) Peržiūrėta 10370 kartus(ų)
Todėl vynioju meškerę ir skubu namo, tai tiek šį kartą
Svarbiausia būsiu gamtoj pabuvęs - pasiteisinimas blogiausiu atveju...