Forumas apie mėgėjišką žvejybą

Draudžiama žvejoti : ŠAMUS [11.01-04.01]; masalui naudojant žuvelę* [01.01-04.20]; plačiažnyplius ir siauražnyplius VĖŽIUS [10.15-07.15]; be žvejo mėgėjo kortelių šias žuvis: lašišas, šlakius, sykus, upines nėges; upėse ir jų ruožuose išvardintuose taisyklių priede Nr. 1
Apie viska... ir rimtai, ir nerimtai

 #140768   Saugirdas
 16 Rgs 2009 12:46
Auksinis šapalas. Arba kaip atradau sąvają rėvą.
(Novelė)
Tądien pabudau anksti, neturėdamas ką veikti nusprendžiau aplankyti savają upę. Taip ir padariau. Rūkas. Upė tyli. Vanduo pakilęs lyg pavasari, nors liepos vidurys. Medžių viršunes skaibo saulės spindulėliai. Iš nežine kur atsiradęs jaunas vanagas nutupo ant senosios pušies šakos, ir stebi mane lyg senas žvejybos draugas. Savadarbis spiningėlis, sena kaip pats gyvenimas ritė. 0,14mm valas ir "juozukas". Pirma rėva, ešeriukas, sietuva-tyli, rėva-lydekiukas lyg pieštukas. Toliau vel keletą tuščių sietuvų ir rėvų. Atsisku ir to ryto kolegą vanagą, jis stebi mane. O aš žiūriu į jį ir mastau: Gal šią rėvą praleisti? Juk mačiau kad vakar čia žvejojo senolis iš mano kaimo.
Pakeliu akis į jauniklį ir tyliai paklausiu: Ar pamėginti?
Vanagas lyg supratęs mano žodžius linkteli. Ir paskrenda ant kito medžio arčiau rėvos, atsitupia nusisūkęs nuo manęs ir lyg užmiega. Aš pratraukiu kartą-tylu. Antrą-tylu. Trečią-tylu. Ir jau lyg norėdamas eiti toliau pakeliu galvą į vanagą, jis žiūri į mane. Aš į jį. "Už tave broli!" Sušunku. Ir leidžiu lėtai praplaukti vobleriukui pro rėvą link medžių ir traukiu lėtai prieš srovę. Smūgis lyg į galvą į sieną. Spiningėlis sulinksta, rytė staugia. Rodos tuo prarasiu žuvį. Įbrendu į upę, ir pradedu kovą su žuvimi. Pakeliu galvą į viršų, padėkoti vanagui. O jis išdydžiai nuskrenda....
Kova buvo inirtinga, grūmemės del kiekvieno valo centimetro. Ir kai jau maniau kad viskas baigta žuvis iššoko iš vandens ir pasirodė nustabus šapalas. Pažvelgęs į mane jis tarsi suakmenėjo. Ir kova baigesi mano pergale. Nuostabus šapalas gulėjo ant šlapių mano rankų...

 #155488   Raude
 26 Lap 2009 10:02
Uzpatentuotas receptas
audrutis rašė:Zuvies kotletai pagal Vitoli, receptas specialy for mc caule:

Jei jau nuskutai, sumali su visais shudais, morkytes pakepini su svoguniukais ant motor oil geriau tiks SAE 45 bis. Paskui paka makaronu, na tu kur tu megsti kitiems ant ausu kabint, sudedi i greitpuodi ir viska suvertes verdi kol putot prades. Paskum sukreti viska i stiklainius ir kiekviena drobiniu kamshciu uzkemshi. Pats privalgai adzikos (jei nemoki pats pasidaryt, paprashyk recepto pas Skumbrota. Turetu duot Mr. Green )Pasidedi viska po koldra iki kito ryto, kad bezdalo kvapo ingaut per drobini kamshti. Ant ryto jau gali ragaut. Mr. Green Skanaus kaukolini Mr. Green
 #176706   Vaidis
 06 Kov 2010 10:00
Važiuojant šįryt į darbą sudėliojau :lol:

Apšerkšnijęs mano kiemas
Balta balta kur dairais
Vans pavasaris atėjo
Spaudžia šaltis ajajai

Bumeris vėl :aina-sikt rodo
Neužsiveda tatai
Kiek gi galim šytaip
Tyčiotis škias taip

Jau pabodo ta žiema
Ledą pusmetrinį gręžt
Bicepsas jau "užvarytas"
Netelpa į XL'ą, reik jau XXL'o

Stintų prūdų nematyti
Nusiminę mūs žvejai
Traukia broliai pas braliukų
Bet ir ten nedavelniai...

......

Vitolis diedukas geras
Šventę surengė antai
Susirinko ZT chebra
Rubikiuos pasiaust gerai

Šventes švęsti vyrai moka
Miško uogos priragavo
"Išsitaškė" kaip velniai
Rytą galvą sopa... Kur kalconai? :!: Čebatai? :!:

Skridžas greit sumojo
Pilvas jo sunykęs
Štirlic's išvirė jam kapustienės
Tira ryra ta ta taiiii :!:

Grįžo vyrai iš "kanjonų"
:kocelas! klausiia - kur Kalconai? :!:
:1women: Prisijungė tuoj čionai
Rasberaca kas ir kaip.

Kai užplauks antra banga, gal dar ką papildysiu :lol:
 #190791   Vitolis
 24 Bal 2010 10:55
Zvejyba...tribuna...babutes....alus
Ziurek jau ir guli uzvertys papus :v-ar
Senelis tas musu, nukarshes diedukas
Proreciais byra jam jau smeliukas.... :)
Bet pasiutimo jam dar netruksta
Kai Atmaton, nuo babutes ishtruksta :/brazasista
 #190928   Vitolis
 24 Bal 2010 20:39
Veizolai pas Skridzu Dolce Gabanos
Ir visai nesvarbu , kad jie remais ruzavais
Padabokit koks krutas ir prie ko cia "ulovas" :?:
Su naujais shpiklioriais ir spinas nuliovas :grin:
 #191110   diego
 25 Bal 2010 13:11
10 zveju susirinko,
net blevyzgu remai linko.
Pakalbeje pasitare,
Jie karosu issivare.. :-D
 #191114   Alma
 25 Bal 2010 13:22
Diegai, paskaicius tavo ketureili.... nesusilaikiau........ :-D :-D :-D


Vieni ziobrius gaudo
kiti varnas saudo
kazkam oras geras
kiti is kailio nerias
tikri zvejai zvejoja
melagiai kudakuoja
tik klaviaturas maigo
ir lyg aveles laigo
po intiko platybes
ieskodami ramybes
 #191152   Vitolis
 25 Bal 2010 17:54
Savas - labai knietetu tavo darbo bent viena voblika pracekint. Gal atsiveztum Atmaton? Diedukui prezenteli pirmai pazinciai ka :oops: Arba uz Litovcus :)

Savas voblika ishdrozes, veza Atmaton,
Bus Diedukui prezentelis. Kad ji kur shiknon :-D

Diegai - Lauksiu kartu su Doniu, nes ans zadejo pas mani su muselka pasrodyt. Viecikes turiu bent kelias kur ir Taparu ir Margiu yr ;-var-var.

Donis, Diegas Aukshtaitija zada aplankyt
Nes upelius Zemaitijos baigia apvalyt :-D

Minde, Alma - Ziobriukus ir vytintus ir rukytus V STUDIJU (Atmaton) butinai. Taip, kad sezono Minde dar neuzdarinek :)

Rukis Ziobriukus gerulius traukia dien dienon,
Tai ishruko, tai vytina, ruoshia Atmaton ;uolrait

Alma - nespjauk ir ant UL. UL irgi geris :gutgut

Donis musgaudi zadejo Almai intaisyt,
Bet kol kas ir ULas veza ja matyt. ;-var-var.
 #194106   Vitolis
 06 Geg 2010 13:13
Du Aukshtaiciai Atmatoj
Ieshkos damu subatoj :yaaah!
Asma grazus ishradingi :mhu
du Diedai mes nemirtingi !bee!
Fideri inbruki nindres
Uzverbuosma Sigio Indri :-grazi?
O ir Alma musu bus :gėlė
Mindei rupi jug alus :beer'2

Tai intraukit ir diedu sarashelin. Kaip ash be jusu :grin:
 #194290   Rukis
 06 Geg 2010 18:36
-Du diedukai du diedai
-Atmaton atrieda lai
-Nesvarbu,kad pelenukai
-Byra kaip zali zirniukai :-D

-Sirdys plaka,akys zybsi
-Norisi jiems mus mergyciu

-Nesigaus jiems nichrena
-Rukis kumsciu grasina
-Saukia karo ragas vyrus
-Diedai gaus per baravykus! :-D
 #194328   Wirtualus
 06 Geg 2010 20:06
Rukis rašė:-Du diedukai du diedai
-Atmaton atrieda lai
-Nesvarbu,kad pelenukai
-Byra kaip zali zirniukai :-D

-Sirdys plaka,akys zybsi
-Norisi jiems mus mergyciu

-Nesigaus jiems nichrena
-Rukis kumsciu grasina
-Saukia karo ragas vyrus
-Diedai gaus per baravykus! :-D
Cia tai stipriai ;-var-var.
 #200744   artistas
 28 Geg 2010 20:58
Na,prisirašysiu prie kūrėjų ir aš. Blin,įsiutau Garliavos įvykius bežiūrėdamas ir va kas išėjo:

TAUTOS DUKRA

Ne piktas vėjas medžio šaką laužė,
Ne debesys užklojo tėviškę pilku rūku.
Ranka gauruota sapną vaikišką sudaužė,
Sutraiškė tai, kas buvo šventa,mylima, brangu.

Paniekinta, išduota tos, kuri mylėt turėjo,
Už "judo sidabrinių" saują nevilty didžiausioj pamesta.
Viena ir išsigandus šviesų žiburį tamsoj regėjau,
Pakilo gint ir gelbėt Lietuvos tauta.

Tėveli,neliūdėki, kad tavų jėgų pristigo,
Nukirsti leteną naguotą negandos juodos.
Šimtai ir tūkstančiai pratęsti tavo žygio susirinko,
Aš nuo dabar dukra drąsios ir išdidžios TAUTOS.
 #203277   dainiuška
 11 Bir 2010 15:55
Tai nutiko tais laikais, kai žuvies dar buvo sočiai Nemune. Kai, vos tik pasirodžius saulelės pirmiesiems spinduliams, vandenyje tiesiog sukunkuliuodavo, suūžaudavo visa gyvastis:
...salačių smūgiai, sidabru žvilgančias panikos kupinas aukšles išsviesdami į orą
...kažkur upės viduryje pasirodydavo ūsoriai: mažesnieji drąsiai visu savo verpstės formos raumeningu kūnu iššokdavo virš vandens, didesnieji - tik oriai iškišdavo kupras, demonstruodami aštrų viršutinį peleką
...erzindami žvejį, palei pat plūdę iškildavo karšių pelekai
...mailių užvydavo smarkuolė lydeka ar dryžuotais kailiniais pasidabinęs ponas ešerys ar blausiaakis sterkas
...nežinia ko ieškodamos paviršiuje, be perstojo savo nugaras demonstruodavo raudonakės kuojos
...puikiai žinodami, ko ieško, vandens paviršiuje pasirodydavo storasprandžiai šapalai...
Tie laikai buvo ne taip ir seniai. Labai džiaugiuosi, jog teko būti šių įvykių dalyviu. Saulėtekis, sutiktas upėje, yra su niekuo nepalyginamas, atnešantis sielai džiaugsmą ir pakilimą. Rodos, pats susitapatini su gamta ir tampi tvirta jos dalimi. Netgi kažkaip nesmagu trikdyti jos harmoniją su savo dirbtiniais meškerykočiais...Kas pasakys: kokią teisę turime skriausti vargšą gyvūną, griauti per amžių amžius nusistovėjusius gyvūnų tarpusavio santykius?... Kaip besakytum, žmogus gamtai yra priešas. Ir nieko čia nebepakeisi. Tad, esant žveju, reikia stengtis padaryti kuo mažiau žalos aplinkai. To nuoširdžiai ir linkiu kiekvienam tikram žvejui.
Berniukas prie Nemuno praleisdavo labai daug laiko. Nukentėdavo ir pamokos, ir namų ruoša, ir diskotekos su mergaitėmis. Vaikiščias nieko sau negalėjo padaryti – Nemunas jį traukė it magnetas, kaskart atskleisdamas vis naujas savo paslaptis, naujus savo lobių klodus. Turimus kelis kabliukus brangino labiau nei parkerius ar liniuotes – pastarieji dažnai lūždavo per vaikiškas išdaigas mokykloje. Meškerė buvo labai įmantri – kas kelintą žvejybą palei krantą išsipjaudavo žilvičio šakalį. Vietoj plūdės – sausos šakelės gabaliukas. Valas - ...ant žemės rastas, kitų žvejų išmestas, iš trijų dalių sudurtas, skirtingų storių, ilgio trigubai ilgesnis už meškerę. Kabliuką dabindavo pievų muzikoriumi žiogu.
Tą švelnų rudenį vanduo pakilo gan anksti. Džiugino šilta bobų vasara, lengvo vėjelio genami be perstojo skraidė „parasparniai“ – voratinkliai. Berniukas gaudė netoli daugelio rimtų žvejų mėgtos duobės, tačiau į ją nelindo – bijojo dėdžių pašaipių žodžių, jog nemoka žvejoti, tad įsitaisė atokiau nuo jų. Rankos mostu užmesdavo masalą vandenin, tuomet atatupstas paeidavo keletą metrų atgalios, kad meškerės viršūne galėtų įtempti per ilgą valą, ir po truputį, srovei tiesinant įrankį, artėdavo link upės. Žiogą mėgo dauguma vandens gyventojų: dažnas leidimas baigdavosi sausšakio niurktelėjimu ir berniuko atpakaliu ėjimu su aname gale plazdančia gyvybe. Į žiogą nespjovė strepečiai, šapaliukai, stambios aukšlės, kuojytės. Berniukui tai buvo trokštamas laimikis, jo turima ruda, metalinė, nuo kavos pupelių dėžutė užtikrintu tempu pildėsi iki viršaus. Negėda buvo ir pro šalį žingsniuojantiems dėdėms parodyti savo laimikį, kurie kažkodėl šypsodavosi pro ūsą. Neužilgo pasirodė ir dėdė Jonas, kurį berniukas bei visi aplinkiniai žvejai labai mėgo ir gerbė. Jis berniukui dažnai pagelbėdavo patarimais, kartais netgi dovanodavo kokį kabliuką ar plūdelę. Šįkart pasisveikino, užmetė akį į kavos pupelių dėžutę, pagyrė berniuką ir patraukė link suaugusiųjų sietuvos. Vaikiščio širdelė nuo pagyrimo prisipildė pasididžiavimu. Užaugęs jis svajojo būti kaip dėdė Jonas - rimtas, protingas, visų gerbiamas, išmanantis kiekvieną vandens gyventojų paslaptį.
Eilinio praleidimo metu berniukas išvydo, jog link jo sausšakio paviršiumi nuožmiai pasidavė neaiški banga. Plūdė pranyko, žilvitinė meškerė sulinko perpus, berniukas suprato, jog vyksta kažkas nepaprasto. Pastėrusiomis akimis, sustingusiomis rankelėmis gniauždamas meškerę, bandė suprasti, kas kėsinasi į jo masalą. Širdelė tuksėjo it tūkstantis garvežių. Keletą kartų nežinomas povandeninis gyventojas trūktelėjo taip, kad berniukas bėgo iki upės ir lenkė žilvitį prie pat vandens, duodamas priešininkui daugiau laisvės. Norėjo bristi ir į vandenį, tačiau prisiminė griežtus tėvelių žodžius, jog jeigu grįš šlapias - kitą dieną jo neleis žvejoti. Gerai, jog žilvitis buvo šviežias, nupjautas tą pačią dieną, tad dar turėjo kažkiek lankstumo, šiek tiek amortizuodavo žuvies smūgius. Oponentas nenutraukė valo ir vaikiščias po truputį vis drąsiau žingsniavo atbulas, aname gale jausdamas vis labiau silpstančią jėgą. Pakrantės žolėse nugarą išrietė gražuolis juodažvynis šapalas. Reikėjo pamatyti berniuko šuolį į tas žoles... Kai visas virpėdamas, suodinas, šlapias, prispaudęs prie krūtinės nerimstančią gyvastį, berniukas atsistojo – tuo momentu pasaulyje nebuvo galingesnio žmogaus negu jis. Kova pasibaigė... Vaikiščias atsisėdo ant žemės ir neskubėdamas, atsargiai, iš lėto nuo savęs atitraukė rankas. Į jį nesuprantančiu žvilgsniu žiūrėjo Jis. Jis, suteikęs tiek daug emocijų. Jis, davęs kažką nepakartojamo, naujo, didingo. Jis, kuris keletą minučių išbraukė iš gyvenimo trukmės. Jis, kuris berniukui padėjo suprasti, jog jie yra lygiaverčiai priešininkai ir abudu turi vienodas teises. Jis, kuris galbūt kažkada dar kartą padovanos tokių neišdildomų emocijų pliūpsnį. Jis arba jo vaikai. Berniukas iš lėto įsibrido iki kelienių į upę ir pasilenkęs ištiesė rankas. Šapalas, lyg suprasdamas akimirkos svarbą, gulėjo nejudėdamas. Vos pasiekus vandenį, iš lėto pasidavė srovės nešimui. Nuslįdęs nuo berniuko rankų, pliaukštelėjo uodega, aptaškydamas vaikiščią. Keletas lašų nukrito ant lūpų ir veido. Kas darėsi berniuko širdyje – neįmanoma nupasakoti. Dar gerą valandėlę nustėręs pastovėjo vandenyje ir iš lėto, koja už kojos, atatupstas, nenuleisdamas akių nuo tos vietos, kur pranyko šapalas, išbrido į sausumą. Nuo kranto visą sceną stebėjo dėdė Jonas. Jis tylėdamas priėjo prie berniuko, paglostė galvą, pritariamai palinksėjo galva ir išnyko pakrantės krūmuose...
 #203388   Vaidis
 12 Bir 2010 06:37
Ot dainiuška kad nudėjo :shock: Nu mldc ;uolrait smagu skaityt :gutgut
 #203396   vava
 12 Bir 2010 09:26
nu dainiuška, aciu uz malonias akimirkas skaitant ;uolrait
 #203397   gelmės
 12 Bir 2010 09:31
Nėra ko ginčytis. :gutgut
Kažkur pasamonėje krebždesys... .. lyg ir skaityta jau :ks> kažkada. :/brazasista
 #203399   Airis
 12 Bir 2010 09:39
pasijauciau,taip pat paleides salati,kaip mazas vaikas. super dainiuska
 #203405   Vitolis
 12 Bir 2010 09:58
Dainiushka ;-var-var.
Turbut nevienas, jautresnes sielos rybokas, perskaites pamastys ir padarys ta pati. Aciu tau uz puiku kurineli.
 #203406   dainiuška
 12 Bir 2010 10:01
Džiaugiuosi, jog jums patiko ::hai-bai Pats šią rašliavą vertinu kritiškai, nes galima žymiai geriau :oops: Laiko stoka... :roll:
 #203421   Robinjo
 12 Bir 2010 11:38
Nu Dainiuska ir "pritepliojai".... labai! labai, labai patiko ''plot ''plot
 #203429   Antas
 12 Bir 2010 12:20
Superine apysaka ;uolrait :gutgut
nusiusk i zvejybos zurnala, tegu paskaito visa lietuva. tokios grazios apysakos nesu skaites, isskyrus P. Cvirkos "kliudziau" ar kaip ten.
 #203432   Kairys
 12 Bir 2010 13:08
Na, į apysakos rėmus nelabai telpam, bet apsakymu ar miniatiūra šį kūrinėlį pavadint tikrai galima. ;-) Gražu, Dainiuška. :gutgut
 #203475   Shtulas
 13 Bir 2010 09:09
Skaitant net siurpuliukai kunu nubegdavo... Tikrai saunus rasinelis ;) :gutgut
 #205976   Wytux
 28 Bir 2010 23:10
dima rašė:sveiki :/braj; nu karoce nuotaikos nekokios vakar i zvejyba islekem 30km. nuo vilniaus :grin: zvejojom kaip pasiute kuoju kaskur 40 per 1val. sedejom kaskur 4val. norejom fotoreportaza daryt privarom prie draugo masinos isimt fotika ir nufotkint laimiki ogi jo setke vadinama kur vandeni buvo turejo plisi :superšokas taigi kaip i bala viskas isejo 'viarkt bet nors nuotaika gera buvo kiles itarimas kodel niekas setkej nespurda bet nenorejom isimninet bet rodos reikejo :-D
Nematau nieko stebetino, kad dimos tinkleli sugrauze burys arsiu kuoju ......
Mes su draugeliu is sestadienio i sekmadieni nakti nuvarem 'ant samu' i Nemuna pazvejoti... na kaip ir priklauso-'mochni" karpiniai kotai, pinti valai, kaltiniai kabliai ir visaka .... kabinam po didele varle ir sveiciam i Nemuno duobe.....ilgai laukti netenka, mano 'donkes' kotas isleto sulinksta ir rite pradeda 'groti'...... kertu ir bandau priverzti stabdi, bet tai kur tau.....0.5mm pintukas vyniojasi nesustabdomai tol kol jo visiskai nebelieka.... ir as lieku stoveti su tuscia "katushke" ....draugelis paziuri i mane, as paziuriu i ji ..... tipo kas cia buvo ? :donknow' Jo kotas toks pats, o pintukas tik 0.35mm.. nieko nebus :n.nee: ......jam shauna gera mintis- jis prie kranto privaro Nissano "Navara", kurio priekyje jei neklystu taip vadinama 'lepiotke" - nu tipo masininis 'multiplikatorius', ant kurio suvyniotas trosas masinai traukti, o gale toks metalinis kablys. Issitraukiu is tases zmonos kepta visa vista ( turejo buti mums naktinei puotai), i jos vidury ikisame tos 'lepiotkes' kabli, gerai apvyniojame kapronu ir su valtimi 'masala' uzplukdome y duobes viduri. Sedime abu ir laukiam .....laikas slinko letai....jau pradejo ir breksti..... staiga kazkas trukteli dzipa......abu pasokame ... draugelis isliuogia i "Navara", greit ijungia 'lepiotke' ... bando pakirsti... jam tai pavyksta ''plot , nes zuvis kitame troso gale vietoje skanios vistytes nasruose pajunta kabli .... prasideda kova.....4x4 kasasi, bet is leto atbulas "Navaras' 'traukiasi' nuo kranto .... ;-var-var. ir neuzilgo pasirodo samas ...... tokiu pavydetu net garsioji Elbro ( ar kokia ten) upe....kokiu 4 metru ilgio, o gal dar didesnis, nes sunku 'is akies' numatuot .....mes abu patenkinti, nes kova jau y gala, o ir samas neturejo jokiu sansu pries 'lepiotke' ... cia jam ne 0.5mm pintukas :ruko ir kai jau maneme, kad viskas baigta staiga is gelmes pasirode banga ir musu sama griebe dar didesnis samas :/nu/n/x nepasididziuosiu pasakydamas,kad nuo tokio vaizdo atsidare ne tik 'stalciai' bet ir kelnes pasunkejo :mėlynvarla .... o didysis samas pasinaudojes musu sumishimu tiesiog nulupo nuo kablio samuka ir nusitempe i gelme ...... :e:e
Liko tik vienintelis irodymas ... pilnos kelnes ... tiesa .. dabar jau iskalbtos - galiu nufotkint ir parodyt :/braj;
Taip kad dima nekreipk demesio i tuos visus pavyduolius ;;'plim kurie netiki tavimi , nes manimi irgi ne visi patikes.....
 #208567   dainiuška
 14 Lie 2010 19:51
Tie laikai niekada nebeužsimirš. Dabar dar retkarčiais pereinu tomis pačiomis Nemuno pakrantėmis, aplankau tas pačias vietas, bet viskas jau yra kitaip – nebelikę išmindžiotų takelių, nebėra tokio žuvies šėlsmo, viskas kažkaip kitaip, nebenauja, nebepažįstama, nebeįprasta, su kažkur pasitraukusia paslaptimi. Turbūt didžiausias skirtumas – viskas labai sumažėję. Netgi keista – andai ta duobė atrodė tooookia didelė ir gili, kad galvojau, jog į jos dugną saulės spinduliai nieku gyvu neprasiskverbia. Dabar, išmontavęs modernią, svetimą, nepritampančią prie aplinkos match tipo meškerę, ten viso labo randu tik 3 m gylį. Tik? Kažkada, žiūrint vaikiškomis akutėmis, viskas atrodė gerokai kitaip...
Vaikystėje neegzistavo atstumo apribojimai keliaujant panemune pėsčiomis. Rytą pradėdavau viename miesto gale, ikipiet atsidurdavau jau kitame. Taip nutiko ir tądien – žūklę pradėjau ties alytiškiams žinomomis duobėmis po sanatorija, popiet pasiekiau ir pagrindinį Alytuje A. Juozapavičiaus tiltą. Maišelyje turėjau keletą smulkių žuveliokų. Priartėjus tiltą, žiūriu ir netikiu savo akimis – tarp pirmosios ir antrosios kolonų kranto link daugmaž iki kelių gylyje brenda žvejys su meškere! Ties tolimesniąja kolona matėsi šviesaus smėlio salelė, tačiau man atrodė, jog ji yra nepasiekiama dėl stiprios srovės ir gylio... Perkalbėjau su meškeriautoju – jo skiaurė tądien vandens nematė, tačiau jis kaip didelę paslaptį išdavė, jog paslaptingosios salelės valdas aplanko daug didelių plėšrių žuvų. Nereikia sakyti, kaip pagreitėjo plakti mano širdelė, tačiau ta vieta man vis dar atrodė tokia nepasiekiama, kaip kokia lobių sala – tarp kolonų turbūt šimtas metrų, pridėjus stiprią srovę ir mano sugebėjimus plaukti tik kirveliu, „lobius“ pasiekti atrodė gan sudėtinga. Prisėdau ant žolės, keletą kartų giliai įkvėpiau ir žengiau į Nemuną. Pradžia nebuvo tokia jau baisi, tik labai nepatogiai ant nugaros kabalavo kuprinė su meškerėmis, kurią, nenorėdamas sušlapinti, vėliau nusiėmiau ir kėliau vis aukštyn. Viena ranka lygsvarai palaikyti atkrito, vėžlio greičiu slenku tolyn. Gylis pasiekia kelius, po truputį kyla aukštyn, vis sunkiau darosi laikyti kažkodėl pasunkėjusią kuprinę. Stipri srovė padėjo žingsniuoti, tik ne tiesiai link salos, o pasroviui, kur manęs visiškai netraukė – žinojau ten esant gilią duobę, į kurią nusivertus gali visko nutikti... Gylis pasiekė bambą, darėsi labai sunku išstovėti ant kojų, nelemta kuprinė su meškerykočiais sukiojosi ore, kartas nuo karto kotų galais suduodama per veidą. Rodosi, kolona jau ranka pasiekiama, staiga dar labiau pagilėja ir už kažko užkliuvęs drebiuosi vandenin paslikas – baimė surakina visą kūną, meškerės su kuprine atsiduria po vandeniu, mosikuoju rankomis ir kojomis kiek tik turiu jėgų. Visa laimė, jog žemiau pasroviui buvo nemažas akmuo, kuris sustabdė ritimąsi duobės link. Pilnas išgąsčio atsistoju ant riedulio, užgniaužęs kvapą žengiu pora didelių žingsnių tikslo link ir galų gale pasiekiu salą. Bingo!! Kaip grįšiu atgal – nesuku galvos, apie tai pagalvosiu vėliau :roll:
Išvyniojant meškeres, išgirstu smūgį vandenyje – žemiau salos pasroviui yra dar viena sala, tik mažesnė ir žemesniame vandens lygyje, neiškilusi virš vandens, tačiau aiškiai persišviečianti per paviršių. Ties jos artimesniuoju vagai kraštu mailių smagiai užvijo salatis – džiugu, žvejo žodžiai apie plėšrūnes pasitvirtino. Tik kaip tą šalvį pasiekti, jeigu muša stiprioje srovėje, vos ne pačioje vagoje? Nusprendžiu apsiriboti užtakiu prie pat kolonos – salatis nepasiekiamas, nėr ko seilę varvinti. Užkabinu čia pat vietoje pagautą mailiuką, metu į duburiuką ir laukiu kibimo. Salelės valdovas šalvis nerimsta – kartas nuo karto į viršų pažeria aukšles, tarsi erzindamas ir kviesdamas į dvikovą. Nesusilaikau – nuimu svarelį, palieku tik kabliuką ir plūdę, sodinu ant kobinuko riebią aukšlę ir leidžiu pasroviui. Bergždžias reikalas – masalas pro šalvio medžioklės vietą dėl stiprios srovės pralekia milžinišku greičiu. Su Nemuno vaga nepažaisi. Metu vėl ir vėl, aukšlei nugaišus – darau „keitimą“, taip žaisdamas praleidžiu bene pusvalandį. Šalia staiga pliumpteli obuolio graužtas – pasirodo, mano žvejybą nuo tilto stebi žiūrovai. Pabando ir apspjauti, tačiau laimei, kad yra vėjelis. Grįžtu į žvejybą duburiuke, staiga prie pat drebiasi kažkas tikrai sunkaus – „palaikymo komanda“ nuo viršaus nukomandiravo gerus 2 litrus limonado... Turbūt galvojo, jog mane troškina. Laimei, nepataikė. Nekreipiu dėmesio, žvejoju toliau, nuolat erzinamas šalvio smūgių. Šis vietos nekeičia, lyg užstrigęs muša tik viename taške. Temstant nesusilaikau – vėl nuimu svarelį, kabinu aukšlę ir leidžiu pasroviui. Prieš pat karštąją zoną paviršiuje pasirodo banga ir... Atlenkiu ritės lankelį, valas nuo būgno vyniojasi milžinišku greičiu. Pavyksta susitvardyti, pajungti šaltą protą – aukšlė didelė, nėra ko skubėti. Luktelėjęs keletą sekundžių, iš visos spėkos staigiai keliu meškerykotį dangaus link – yra!! Džiaugsmas trunka neilgai, kadangi meškerykotis staigiai palenkiamas link vandens – pirmasis priešininko smūgis buvo labai galingas, vos spėjau dar kartą atlenkti ritės lankelį. Jaučiu didelį svorį, kuris juda žemyn kaip koks laivas – be jokių kurso nukrypimų, tiesiai pasroviui. Iš lėto bandau pristabdyti, valo atsargos kartu su mano optimizmu senka. Jau šviečiasi ir ritės būgnelio dugnas, tačiau iš sulėtėjusio tempimo pajaučiau, jog senka ir aukšliamušio jėgos - persvara perėjo į mano pusę. Meškerykotį vėl grąžinu į vertikalią padėtį ir bandau pakoreguoti laivo kryptį sau palankia kryptimi. Svoris jaučiasi atsakantis, lyg traukčiau gerą kerplėšą, tačiau ji gyvybės ženklų ne itin rodo. Ir taip – iki pat kranto, čia keliskart mostelėjo uodega ir atsidūrė ant smėlio. Salatis visas jėgas paaukojo pirmajam smūgiui... Nuo tilto viršaus pasigirsta šūksniai – pasirodo, vėl turiu palaikymo komandą, tik šįkart be graužtų ir limonado ''plot
Brendant link kranto, vanduo ir srovė buvo visiškai nebebaisūs, kažkaip ir gylis sumažėjo... :-D
 #208584   vava
 14 Lie 2010 20:37
šaunu. nėr ką pridurt :)
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 7
  • VDS, VPS serveriai
  • Bronzinė žuvis
  • Žvejybos reikmenų parduotuvė